Molosai, senovės gentis gyvenusi centrinėje Epyro dalyje, Joanijoje, V a. pr. m.e. pradžioje užėmė vyraujančią padėtį Epyre. Epyras - teritorija, apėmusi šiuolaikinius Graikijos Epyro regioną ir pietinę Albaniją. Kadaise Epyro didikų giminę vadino molosais, todėl ir šunims davė molosų vardą. Metraščiai liudija, kad Olimpija, Epyro karaliaus dukra žavėjosi ir veisė molosus. Savo kovinius šunis parduodavo brangiai arba dovanodavo karaliams ir karvedžiams. Nenorėdama prarasti monopolio išparduodavo tik patinus, kales palikdama Epyre. Aleksandras Makedonietis, Makedonijos karaliaus Pylipo II ir Epyro princesės Olimpijos sūnus, į karo žygius vedėsi pulkus molosų šunų.
Molosų gr. šunys – tiesioginiai palikuonys asirų medžioklės ir kovos šunų, kuriuos su savimi į Epyro teritorija pasibaigus Trojos karui atsivedė Epyro karalius Pyras. Šie šunys dalyvavo tiesioginiuose karo veiksmuose, turėjo tam pritaikytą sunkų kūną, drąsą ir jėgą, taip pat buvo agresyvūs ir kibūs. Apmokyti ir apjuosti šarvais buvo puikūs pėsčiosios kariuomėnės pagalbininkai. Antroji grupė suvaidinusi didelį vaidmenį veislės evoliucijoje buvo barbarų alanų genties šunys. Jie, kartu su savo šeimininkais dalyvavo didžiąjame tautų kraustymesi ir skindamiesi kelią kas karo kirviu, kas dantimis, atsidūrė Ispanijoje. V a. alanus, kartu su jų šunimis (alan, alent) iš Ispanijos išstūmė vestgotai ir jie įsitvirtino Akvitanijoje. Ko pasėkoje šioje teritorijoje abipus Pirėnų kalnų atsirado Bordo dogų užuomazgos - Dogue de Burgos. Akvitanija buvo ta sritis per kurią keliavo Romos imperijos armija, hunai, alanai, germanai, slavai . Kiekviena šių genčių atsivesdavo savo karo šunų, tačiau krašto specifika ir besivystančių feodalų poreikiai, karai (ypač karai su Anglija) lėmė savitos veislės - Akvitanijos šunų - atsiradimą. Šie šunys buvo tarpinė forma, tarsi pamatas kitoms išvedamoms karo šunų veislėms, viena kurių ir yra Bordo dogas. Romėnų armijai išsilaipinus Didžiojoje Britanijoje, kariai pamatė vietinius didžiagalvius stambius šunis. Vadino juos mastifais, mastinais arba matenais. Šie pavadinimai kildinami iš lotynų mastinus - prijaukintas. Egzistuoja ir kitoks vardo aiškinimas: keltų mas (būstas) ir tuin (saugoti) reiškia šunį, saugantį būstą. Šis pavadinimas išstūmė parncūzišką “votre” ir tuo labiau senovinį “alant” pavadinimą. Mastifai – tai buvo šunys, kurių bendras skiriamasis bruožas buvo didelė, plati galva. Pats šuo taip pat įspūdingų gabaritų, jo paskirtis buvo kovos su… praktiškai su viskuo su kuo užsigeis publika. Paskutinis į metraščius įtrauktas tiesioginio mastifų dalyvavimo karo veiksmuose atvejis – 1453 m. mūšis prie Kastiljono.
Tačiau mastifams Prancūzijoje praėjęs tūkstantmetis nebuvo vien tik geras – didelis smūgis šių šunų populiacijai buvo Revoliucija 1789 metais. Naikinami buvo kartu su savo šeimininkais ir jų dvarais, kaip prabangaus gyvenimo nereikalingas liudininkas. O likusieji buvo naudojami žiauriose kovose tarpusavyje, su meškomis ir asilais. Dalyvavimas kovose mastifams atnešė, o gal sugražino, nekokią reputaciją – apie piktus žmones prancūzai sakydavo, kad „jis turi bordo dogo charakterį“. 1863 metais pirmojoje Paryžiaus šunų parodoje į ringą išvedė molosų šunį, publika nustebo: "Iš kur jis?" "De Bordeaux..."- pasigirdo atsakymas. ! 1896 m. Bordo dogus aprašė veterinarijos gydytojas P.Megninas, o Tarptautinė kinologų federacija juos įregistravo tiktai 1985 metais (nr. 116b).
Bordo dogus reikia auklėti ir dresuoti gana atsargiai, neskatinti jų agresijos, nemuštruoti. Pirmieji žingsniai turi būti lėti ir atsargūs, reikia užsitarnauti šuniuko pasitikėjimą ir meilę. Jūsų “įrankiai” – jūsų balsas ir žvilgsnis, jūsų elgesys. Isterijos ir aštrių riksmų nepripažįsta, bausmės prisimenamos ilgam, tačiau ne teigiamo rezultato linkme. Bręstančio Bordo dogo psichika jautri, todėl negalima perlenkti lazdos – tai šuniui atneš tik nepasitikėjimą savimi ir liūdesį. Reikalavimai turi būti formuluojami tiksliai ir pakankamai griežtai, treniruotės trumpos, tačiau efektyvios. Laiko skirkite tiek, kad šuo nepavargtų, netingėtų. Nesuteikite sau progos nuolaidžiauti – nuolaidos skatina neigiamą pasikartojantį šuns elgesį. Dėmesingas ir supratingas, tačiau jam svetimas armijos gyvenimas – rėkiančio seržanto jis nesupranta, tačiau puikiai vykdo daugiau gyvenimo patirties turinčio draugo nurodymus. Neliepkite įvykdyti komandos “gulėt” baloje – neįžeiskite jo savigarbos. Bordui” nerekomenduojama skatinti agresijos. Pykčio akimirką jis sunkiai valdomas ir sulaikomas. Tiesa, dėl stiprios psichologinės pusiausvyros, tai reta išimtis. Blogai išauklėtas, nepaklusnus arba specialiai apsaugos funkcijai atlikti ištreniruotas Bordo dogas gali būti pavojingas.
“Dėl bauginančios išvaizdos ir sunkios praeities dauguma į šį gyvūną žiūri įtariai, tačiau susidurę pasakys, kad nėra sutikę minkštesnio ir draugiškesnio charakterio gyvūno” – Mišelis Ginjaras, Prancūzijos Bordo dogų klubo eks-prezidentas. Šiuolaikinis “bordas” ramus, pasitikintis savimi, turintis stiprų savigarbos jausmą ir labai protingas. Su neagresyviais šunimis draugiškas, smulkūs “kiemo peštukai” jo nesudomins ir neišprovokuos, tačiau jei kitas šuo mėgins primesti savo valią – tikrai nepasiduos, reaguos žaibiškai ir efektyviai. Be reikalo nerodys savo balso. Labai kontroliuoja “savo” teritoriją, ypač kalės. Puikus sargas, atsidavęs šeimininkui ir jo šeimai be jokios apgaulės. Ypatingai kantrus, stabilios psichikos, atsparus stresams. Puikus draugas vaikams – leidžia „joti“ ant sprando tikrąja to žodžio prasme. „Bordas“ – tarsi šeimininko šešėlis, Jūs sėdate – sėdasi jis, Jūs stojates – stojasi jis ir seks iš paskos Jūsų pėdomis. Tai šuo kaupiantis ir apdorojantis informaciją, ne kartą nustebinsiantis Jus savo patirtimi paremtais loginiais sprendimais. Nemėgsta vienatvės ir sunkiai pergyvena išsiskyrimą su šeimininkais išauginusiais jį nuo pat mažens, tačiau ilgainiui atveria savo draugišką širdį naujų šeimininkų atžvilgiu. Laikymas narve ar pririštą, šį šunį išveda iš proto. Laikomas namų sąlygomis ramaus, tylaus būdo, reikalauja specifinių fizinių krūvių ir ilgų pasivaikščiojimų. Tingūs „bordai“ greitai tunka, darosi drambloti, sparčiai „augina riebalinį sluoksnį“. Spartus augimas iki 15 mėn., tęsiasi iki 2-3 metų. Gyvena 8-10 metų.
|
|
|
